Tostas Klajokliams/Toast for Wanderers

----Lithuanian first, English down below----

Tostas klajokliams

Mus dažnai apšaukia – dykaduoniai, bedarbiai!

Bet ar jie mus stengias suprasti? Vargiai.

Dar vienas terminas, kuris patinka – emigrantai.

„Jūs nusikalstat mūsų gerovės tautai!“

Pagalvokyt patys, kaip kvailai tai skamba,

Šalyje, kur staiga nieks džiaugsmo neranda.

Kas iš mūsų būtų, jei nebūtų pasauly kelionių?

Nors aišku, jau no senovės sako nemėgstam naujovių.

„Viskas gerai, kaip yra! Ko tau trankytis?!“

Na, todėl, kad aš noriu gyvenimą vytis.

Bet jūs vis norit mus įsprausti, uždaryti...

O mes gimėm paukščiais, gimėm skraidyti!

Mes optimistai, mes visad liekam vaikais,

Kurie nuotykių paprašė karštai mainais,

Atidavė stabilumą, taisykles ir normas.

Suprantu, jei tai neįeina į jūsų pasaulio formas.

Aišku, kad tai nėra kiekvienam.

Nedaug kam lengva gyventi vienam.

Ne visi gali gyventi be pinigų, be namų.

Bes mes gaunam kitokių pajamų.

Tai praplėstas akiratis.

Kaskart nauja patirtis.

Tai naujos šalys, draugai.

Tatuiruotės ir randai.

Tad keliu prieš jus kepurę,

Kad išmainėt namų saugumą

Į oro uostus ir kuprines,

Jūras, dykumas, kalnų viršūnes.

Už tuos, kurie už tūkstančio mylių,

Kupini naujų svajonių, tikslų ir vylių.

Už tuos, kurie stengias sugaut geriausius momentus,

Ir sustoja, kai reikia užpildyti dokumentus.

Galbūt jie grįš, o gal ir ne.

Kur jie šiandien? Nežinia.

Už tuos, kurie klajoja šiandien, klajos rytoj!

Aš prie jūsų prisijungsiu. Jau tuoj.

----------------------------------------------------

A Toast For Wanderers

People usually call us names – lazy bastards, unemployed!

But when we ask to understand us, they seem annoyed.

Emigrants is an another term I really enjoy:
„You disobey our countries rules for joy!“

Listen to yourselves – how silly it sounds

In a country where suddenly no joy is found

If there were no travelers what would have become of us?

But of course, from old times new things bring people disgust.

„Everything is fine! Why do you knock about?“
Well, because I want to see the world and I won‘t back out.

You always try to lock us up, make us comply...

But we were born as birds, we are born to fly.

We‘re optimists, we will always remain children,

Who wished for adventure, to become pilgrims,

Gave away stability, rules and norms.

I get it if it doesn‘t comply to your world forms.

Of course it‘s not for every one.

It‘s not easy to live alone.

It‘s hard to live without money or home...

But we are happy to travel on our own!

It‘s the new horizon,

Experience diamonds.

New countries and friends,

Tattoos and hurtful ends.

So I top my hat for you

If you traded home safety to

Airports and packed bags,

Seas, deserts and mountain flags.

So to those who are away thousands of myles,

Full of new dreams, goals and lots of smiles.

To those who try to catch the best of moments

And stop when they need visa components.

Maybe they‘ll come back, but they also might not.

To ask where are they know is a good  thought.

To those who wander today, who‘ll wander tomorrow!

I will join you soon, leave all behind and feel no sorrow.