Ir vėl bemiegės naktys - skaičiau skaidres.
Tai reiškia, kad dieną praleidiau marias
Stengdamasi negalvoti apie tai, kas bus.
Norėjau pamiršti apie visus koliokviumus.
Taip taip, žinau, prisiminsi, kai kartosi
Tūkstančius kartų. O po to gal ir išmoksi.
Svarbiausia, kad gautum gerą pažymį ir viskas.
Nemanau, kad kas liks, juk medžiagos - miškas.
Turėjau dėstytoją ne vieną, kurie su šypsena
Kartodavo, kad "Nusirašinėti - nevalia",
Bet tuo pačiu įkvėpimu grūmodavo pirštu:
"Mano koliai - sunkūs, susimausi ir tu".
Ir aišku, bent vienas pasiūlo naudotis špera,
Juk tai nesunku, niekas nemato, pažymį gerą
Gausi laisvai. Stipendija garantuota,
Galės būti knygoms ir alui panaudota.
Taip, suprantu, kartais nelieka išeities,
Ir be šperos rankovėj nebus ateities.
Aš neskundžiu, kartais nėra kelio kito.
Bet atleisk, jei nekęsiu sprendimo šito.
Kai tau jos reikia, nes tu tiesiog tingėjai,
Kai tau jos reikia, nes tau galvoj vėjai
Ir dar pasikeli vidurkį, o tau ploja,
Duoda stipendiją ir dėstytojai moja?
Tiesą sakant, net nežinau ant ko pykstu labiau.
Ant tavęs, kad pasirinkai, kad tingėti geriau,
Ar ant dėstytojų ir univero, kuriems pažymys
Svarbiau nei ką atsimins jų buvęs mokinys.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą